1. Anonimizavimas: kada duomenys iš tiesų nebėra asmens duomenys
Anonimiškiems duomenims BDAR netaikomas, todėl organizacijos dažnai „anonimizuoja“ duomenis statistikai, analizei, DI mokymui ar dalijimuisi su partneriais. Gairės 02/2026 nustato aiškesnį standartą, kada tai iš tiesų pavyksta. Jos parengtos atsižvelgiant į 2025 m. rugsėjo 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą byloje C-413/23 P EDPS prieš SRB ir kitą Teismo praktiką.
Anonimiškumas vertinamas konkretaus subjekto požiūriu. Duomenys yra anonimiški, jei jie nesusiję su nustatytu ar nustatytinu fiziniu asmeniu. Tačiau tas pats duomenų rinkinys vienam subjektui gali būti asmens duomenys, o kitam – anonimiški. Lemia tai, kokias priemones konkretus subjektas pagrįstai tikėtinai galėtų panaudoti asmeniui nustatyti. Vertinami visi objektyvūs veiksniai: duomenų savybės, papildoma informacija ir galimybės ją gauti, sąnaudos, laikas, turimos ir numatomos technologijos.
Ryšys su asmeniu ne visada akivaizdus. Informacija gali būti susijusi su asmeniu dėl savo turinio, tikslo ar poveikio. Asmuo laikomas nustatytinu, jei konkrečiame kontekste jį galima išskirti iš kitų ir dėl to su juo elgtis kitaip, net nežinant jo vardo ir pavardės.
Svarbu, kam duomenys perduodami. Jei duomenys anonimiški juos gavusiam subjektui, bet ne juos anonimizavusiai organizacijai, pastarajai jie lieka asmens duomenys ir jai toliau taikomi visi BDAR reikalavimai.
Sutartis neatstoja techninių priemonių. Sutartinis draudimas pakartotinai nustatyti asmenų tapatybę nelaikomas draudimu pagal įstatymą – sutartys turėtų tik papildyti technines priemones. Gairėse taip pat įspėjama nesiremti vien tuo, kad niekas neturi motyvo nustatyti asmenų tapatybės: tai gali nutikti ir atsitiktinai ar dėl aplaidumo.
Trys kriterijai. Gairėse pateikiamas praktinis vertinimo modelis. Duomenis galima laikyti anonimiškais, jei tenkinami visi trys kriterijai:
- Nėra įrašų išskyrimo – duomenyse nėra unikalaus požymių derinio, pagal kurį būtų galima išskirti vieną asmenį.
- Nėra susiejimo – įrašų apie tą patį asmenį negalima susieti su kitais duomenimis taip, kad asmuo būtų nustatytas.
- Nėra išvadų darymo – iš duomenų negalima padaryti konkrečios ir reikšmingos išvados apie konkretų asmenį.
Jei bent vienas kriterijus netenkinamas, duomenys automatiškai netampa asmens duomenimis, tačiau būtina papildoma analizė.
Du vertinimo būdai. Taikant kontekstinį būdą vertinamos skirtingų subjektų, kurie galėtų nustatyti asmenį, galimybės – jis tiksliausiai atspindi teisinį standartą. Taikant supaprastintą būdą tokie skirtumai nevertinami: jis gali būti griežtesnis, nei reikalauja teisė, tačiau yra paprastesnis ir suteikia daugiau užtikrintumo, kad duomenys tikrai anonimiški. Galima pradėti nuo supaprastinto būdo ir, jei reikia, pereiti prie kontekstinio.
Anonimizavimas pats yra duomenų tvarkymas. Jam reikia teisinio pagrindo pagal BDAR 6 straipsnį, o jei tvarkomi specialių kategorijų duomenys, – ir išimties pagal 9 straipsnio 2 dalį. Procesą ir testavimą reikėtų dokumentuoti, o vertinimą periodiškai peržiūrėti: technologijos, įskaitant DI, pigina ir lengvina pakartotinį asmenų nustatymą, todėl laikui bėgant anonimiški duomenys gali vėl tapti asmens duomenimis.
Pamoka verslui
Pseudonimizuoti duomenys, pavyzdžiui, kai vardas pakeičiamas kodu, paprastai lieka asmens duomenys. Jei jūsų organizacija duomenis vadina „anonimiškais“, verta patikrinti, ar tai pagrįsta pagal visus tris kriterijus, ar vertinimas dokumentuotas ir ar privatumo pranešimuose šis žodis nevartojamas duomenims, pagal kuriuos asmenis vis dar galima nustatyti.
2. Duomenų rinkimas iš interneto generatyviajam DI mokyti
Automatizuotas duomenų rinkimas iš interneto – tai didelio masto duomenų išgavimas, dažnai vykstantis asmenims apie tai nežinant. BDAR taikomas, kai renkant, saugant, rūšiuojant ar išgaunant duomenis tvarkomi asmens duomenys. Gairės 03/2026 skirtos privatiems subjektams, kurie patys ar per rangovus renka duomenis arba pakartotinai naudoja kitų surinktus duomenų rinkinius generatyviajam DI mokyti.
Vaidmenys. Duomenis renkantis subjektas nebūtinai yra duomenų valdytojas: jei jis renka duomenis DI kūrėjo nurodymu, gali būti duomenų tvarkytojas. Naudojant kito subjekto surinktą duomenų rinkinį, kiekvienas iš esmės atsako už savo tvarkymą.
Teisinis pagrindas – dažniausiai teisėtas interesas. Sutikimas tokiais atvejais paprastai netaikytinas, o tai, kad svetainėje nėra robots.txt failo, nereiškia sutikimo. Remiantis teisėtu interesu, būtina įvertinti tris sąlygas: ar interesas realus ir aiškiai apibrėžtas, ar tvarkymas būtinas (pavyzdžiui, ar nepakaktų siauresnių rinkimo kriterijų, pseudonimizuotų ar sintetinių duomenų) ir ar asmenų interesai nėra viršesni. Vertinant interesų pusiausvyrą, svarbūs duomenų pobūdis (jautrūs, finansiniai, vietos, nepilnamečių duomenys), mastas ir pagrįsti asmenų lūkesčiai – pavyzdžiui, ar svetainė riboja prieigą prisijungimu, robots.txt, CAPTCHA ar kitomis priemonėmis. Gairėse pabrėžiama, kad į DI modelį patekusių duomenų nebūna lengva ištrinti.
Apsaugos priemonės. Gairėse pateikiama pavyzdžių, kurios padeda pagrįsti teisėtą interesą:
- pagal nutylėjimą neįtraukti jautrių duomenų kategorijų, rizikingų šaltinių ir turinio, pasiekiamo tik prisijungus;
- riboti duomenų rinkimą, pavyzdžiui, laiko požiūriu;
- viešai skelbti informaciją apie duomenų rinkimą ir svetainių, iš kurių renkami duomenys, sąrašą;
- suteikti galimybę iš anksto prieštarauti duomenų rinkimui (angl. opt-out);
- nedelsiant ištrinti ar anonimizuoti nereikalingus duomenis, taikyti pseudonimizavimą;
- taikyti priemones, kad modelis neįsimintų ir neatkartotų asmens duomenų savo atsakymuose.
Skaidrumas. Individualiai informuoti kiekvieną asmenį gali būti neįmanoma arba tam gali prireikti neproporcingų pastangų (BDAR 14 straipsnio 5 dalies b punktas). Tokiu atveju informacija turi būti paskelbta viešai: privatumo pranešimas, duomenų šaltiniai ir duomenis renkančios priemonės savybės. Šia išimtimi nereikėtų remtis automatiškai – ją būtina pagrįsti konkrečiu vertinimu.
Tikslumas ir duomenų kiekio mažinimas. Duomenis rekomenduojama rinkti iš patikimų šaltinių, fiksuoti jų surinkimo laiką ir patikrinti duomenis prieš naudojant juos DI mokymui. Rinkimo kriterijus reikia nustatyti iš anksto, nereikalingus duomenis filtruoti (pavyzdžiui, pagal asmens kodų ar telefono numerių formatus) ir vengti svetainių, kuriose iš esmės skelbiami jautrūs ar vaikų duomenys.
Specialių kategorijų duomenys. Juos tvarkyti iš principo draudžiama: jei tokie duomenys renkami, reikia ir teisinio pagrindo pagal BDAR 6 straipsnį, ir išimties pagal 9 straipsnio 2 dalį. EDPB nuomone, ESTT sprendimas byloje GC ir kt. (C-136/17) gali būti aktualus atsitiktinai surinktiems jautriems duomenims, jei duomenų valdytojas veikia savo atsakomybės, įgaliojimų ir galimybių ribose ir taiko tinkamas technines bei organizacines priemones, kad tokie duomenys nebūtų renkami ir skleidžiami. Tačiau bendros išimties nėra – kiekvienas atvejis vertinamas atskirai.
Pamoka verslui
Jei jūsų įmonė kuria DI sprendimus ar naudoja kitų surinktus duomenų rinkinius, verta dokumentuoti teisėto intereso vertinimą, išsiaiškinti, kaip duomenys buvo surinkti, ir turėti aiškų viešą privatumo pranešimą. Svetainių valdytojams naudinga žinoti, kad prieigos ribojimai (prisijungimas, robots.txt ir pan.) yra vienas iš veiksnių, į kuriuos duomenis renkantys subjektai privalo atsižvelgti.
3. Blokų grandinės gairės – galutinė versija
Po viešosios konsultacijos patvirtinta galutinė gairių dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant blokų grandinės technologijas versija. Gairėse paaiškinama, kaip veikia blokų grandinės, aptariamos skirtingos jų architektūros ir šių sprendimų reikšmė asmens duomenų tvarkymui. Kartu paskelbta konsultacijos rezultatų ataskaita ir gairių versija su pažymėtais pakeitimais.
Ką verta padaryti dabar
- Ar duomenys, kuriuos jūsų organizacija laiko anonimiškais, atitinka visus tris kriterijus ir ar vertinimas dokumentuotas?
- Ar perduodami „anonimiškus“ duomenis partneriams įvertinote, ar jie lieka asmens duomenys jums pačiems?
- Jei kuriate ar diegiate DI sprendimus, ar žinote, iš kur gauti mokymo duomenys ir kokiu teisiniu pagrindu jie tvarkomi?
- Ar norite pateikti pastabų dėl gairių? Viešoji konsultacija vyksta iki 2026 m. spalio 30 d.
Šaltiniai: EDPB gairės 02/2026 dėl anonimizavimo ir 03/2026 dėl duomenų rinkimo iš interneto generatyviojo DI kontekste (viešajai konsultacijai teikiamos versijos), gairės dėl blokų grandinės technologijų (galutinė versija). Gairės dėl anonimizavimo (anglų k.) · Gairės dėl duomenų rinkimo iš interneto (anglų k.) · Gairės dėl blokų grandinės (anglų k.)
Visos publikacijos